Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-280-611/2020, kurioje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) jos vardu atsakovei išduotą paprastąjį vekselį. Ieškovė įrodinėjo, jog vekselis jos niekada nebuvo pasirašytas. Jos su atsakove nesiejo jokie teisiniai santykiai ir pan. Ieškovė kreipėsi į teismą „profilaktiškai“, t. y. atsakovei dar nepareiškus reikalavimo pagal minėtą vekselį dėl skolos priteisimo. Ieškovės teigimu, tokio vekselio (nors ir nepateikto apmokėti per įstatymo nustatytą terminą) buvimas apyvartoje jai sukelia piniginio pobūdžio prievoles atsakovei, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino. Kasacinis teismas, remdamasis žemiau pateiktais argumentais, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukė.
Kasacinis teismas nurodė, kad vekselis, kuris buvo laiku nepateiktas apmokėjimui, yra praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, statusą. Todėl yra tik paprastas rašytinis įrodymas, kuriuo šalis gali remtis reikšdama skolinį reikalavimą. Pateikus tokį vekselį teismui, teismas vertins vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir pripažins vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad vekselis, kaip rašytinis įrodymas, paprastai negali būti ginčijamas ieškiniu pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, t. y. negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje, nebent vekselis būtų ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kai pareikštas reikalavimas dėl nerealizuoto ir vertybinio popieriaus statusą praradusio vekselio, kaip rašytinio įrodymo, pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o jeigu civilinė byla jau iškelta, ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
Kasacinis teismas nagrinėtoje byloje pažymėjo, kad tuo atveju, jei atsakovė, kaip vekselio turėtoja, remdamasi vekseliu, kaip rašytiniu įrodymu, pareikštų reikalavimus vekselio davėjai (ieškovei) dėl skolos priteisimo, būtent vekselio turėtojai (atsakovei) tokiu atveju tektų pareiga įrodyti, jog ieškovė, kuri buvo išdavusi pradelstą realizuoti vekselį, turi pareigą sumokėti atsakovei vekselyje nurodytą sumą.
Taigi remiantis išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla, laiku nepateiktas vekselis laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu, dėl kurio pripažinimo negaliojimo negalima kreiptis į teismą, o kuriuo, kaip paprastu rašytiniu įrodymu, gali remtis vekselio turėtojas byloje dėl skolos priteisimo.
Parengta pagal 2020 m. spalio mėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgą.
Norėdami pasikonsultuoti dėl savo skolos atvejo, kreipkitės į UAB Kreditorius teisininkus paspaudę šią nuorodą.
